Aktyviomis galaktikomis vadinamos galaktikos, kurių centrinės juodosios skylės sparčiai ryja dujas. Dujos įkaista ir nušvinta ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Kartais aktyvūs branduoliai matomi labai aiškiai, nes juos supa tik palyginus permatomos dujos; kartais, priešingai, juos gaubia stori dulkių sluoksniai, pro kuriuos prasiskverbia tik infraraudonoji spinduliuotė, o regimoji ir ultravioletinė – ne.
Ankstyvojoje Visatoje aktyvių galaktikų irgi buvo, bet iki šiol buvo aptiktos tik pirmojo tipo – gerai matomos. Jos dar ir ypatingai ryškios, todėl priskiriamos kvazarų tipui.
Dabar pirmą kartą ankstyvojoje Visatoje aptiktas gausiai dulkių gaubiamas aktyvus galaktikos branduolys. COS-87259 yra infraraudonųjų spindulių šaltinis, aptiktas ALMA teleskopu darytoje gilaus lauko nuotraukoje. Objekto šviesa mus pasiekia iš laikų, kai Visatos amžius buvo vos 750 milijonų metų, 20 kartų mažesnis, nei dabar. Skirtingi infraraudonosios spinduliuotės komponentai leidžia spręsti, kad spinduliuotę kuria du pagrindiniai procesai: labai sparti žvaigždėdara ir aktyvus branduolys.
Žvaigždėdaros sparta siekia apie 1300 Saulės masių per metus – 500 kartų daugiau, nei Paukščių Take. Aktyvaus branduolio spinduliuotę kuria dujos, į juodąją skylę krentančios bent 35 Saulės masių per metus sparta. Tai reiškia, kad juodosios skylės masė yra bent 1,6 milijardo Saulės masių. Tai ne didžiausia juodoji skylė per pirmąjį milijardą Visatos metų, bet viena iš didesnių.
Visgi COS-87259 išskirtinis ir svarbus kitkuo: objektas aptiktas vos 1,5 kvadratinio laipsnio stebėjimų lauke. Viso dangaus plotas yra daugiau nei 41 tūkstantis kvadratinių laipsnių, kitaip tariant, tiriamas laukas apima mažiau nei vieną 25000-ąją dangaus. Kvazarų iš pirmojo milijardo Visatos metų visame danguje aptiktos vos kelios dešimtys; iki šiol visa analizė apie aktyvių galaktikų ir supermasyvių juodųjų skylių populiacijas ankstyvojoje Visatoje rėmėsi būtent šiais objektais.
Gali būti, kad COS-87259 atradimas – netikėta sėkmė ir astronomams tiesiog netyčia pasisekė pasižiūrėti į dangaus plotelį, kuriame slypi tokia išskirtinė galaktika. Bet daug labiau tikėtina, kad tokių galaktikų ankstyvojoje Visatoje buvo tūkstančiai, jei ne dešimtys tūkstančių. Toks atradimas priverstų gerokai permąstyti tiek galaktikų, tiek juodųjų skylių atsiradimo ir augimi modelius.
Tyrimo rezultatai publikuojami MNRAS.
