Ištyrus šimtus laisvai valkataujančių šunų, klajojančių po Černobylio atominės elektrinės griuvėsius, nustatyta, kad dėl radiacijos poveikio jie galėtų genetiškai skirtis nuo šunų kitose pasaulio šalyse, rašo „IFL Science“.
1986 m. balandžio 26 d. įvykus Černobylio branduolinei katastrofai, apie 120 tūkst. žmonių, gyvenusių aplinkinėse teritorijose ir netoliese esančiame Pripetės mieste, buvo priversti evakuotis ir palikti savo namus. Tarp jų buvo daugybė naminių šunų, kuriems, nepaisant visų aplinkybių, pavyko sukurti tvirtą populiaciją, iki šiol gyvenančią apšvitintoje žemėje, supančioje griūvančią elektrinę.
Naujajame tyrime mokslininkai siekė geriau suprasti neįprastas Černobylio apylinkėse gyvenančių šunų populiacijas, atsižvelgdami į didelį aplinkos užterštumą, su kuriuo daugelis jų kasdien susiduria.
Naudodamiesi 2017-2019 m. iš benamių gyvūnų surinktais kraujo mėginiais, jie genetiškai išanalizavo 302 šunis iš populiacijų, gyvenančių pačioje elektrinėje ir per 15-45 km nuo nelaimės vietos.
Vien pažvelgus į netoli Černobylio gyvenančių šunų DNR, paaiškėjo, kad jie genetiškai skiriasi nuo kitose pasaulio vietose gyvenančių augintinių, o tai, mokslininkų nuomone, yra jonizuojančiosios spinduliuotės, kuri juos veikė iš kartos į kartą, atspindys.
Atlikus naująjį tyrimą nustatyta, kad iš viso šioje populiacijoje yra 15 sudėtingų šeimos struktūrų, kurios yra unikalios, palyginti su kitais šunimis. Tačiau taip pat aišku, kad šunys juda po įvairias vietoves ir laisvai dauginasi tarpusavyje.
„Manau, kad nuostabiausia šio tyrimo mintis yra ta, kad mes nustatome šunų, gyvenančių reaktoriaus teritorijoje ir šešėlyje, populiacijas ir galime nustatyti, kas tie šunys yra, tik pažvelgę į jų DNR profilį. Mintis apie šeimas, gyvenančias tokiose vietose kaip šalia panaudoto branduolinio kuro strypų, yra neįtikėtina ir byloja apie šunų, kaip rūšies, atsparumą“, – „IFL Science“ sakė tyrimo autorė, JAV Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto genetikė Elaine Ostrander.
„Taip pat nustatėme, kad šunys, dabar gyvenantys uždraustoje zonoje, greičiausiai yra žmonių, kurie sprogimo metu pabėgo iš šios teritorijos, augintinių palikuonys. Tų augintinių istoriją galime pamatyti šiandien uždraustoje zonoje gyvenančių šunų DNR“, – aiškino E. Ostrander.
Naujausiais duomenimis, Černobylio apylinkėse, įskaitant labai užterštas teritorijas, pavyzdžiui, Černobylio naujo apsauginio gaubto statinį, galėjo gyventi iki 800 pusiau laukinių šunų.
Jie priskiriami pusiau laukinių šunų kategorijai, nes kartais susiduria su žmonėmis. Yra žinoma, kad vietovės darbuotojai ir mokslininkai šeria gyvūnus, o veterinarai retkarčiais apsilanko vietovėje, kad atnaujintų jų vakcinas ir gydytų bet kokias jų sveikatos problemas.
Dabar, kai šis tyrimas parodė, kad galima patikimai atskirti skirtingas Černobylio šunų populiacijas, mokslininkai tikisi išsiaiškinti, ar genetiniai skirtumai turi įtakos jų sveikatai, išvaizdai ir elgsenai. Tyrėjai teigia, kad tai netgi gali padėti atskleisti genetines mutacijas, kurios padeda gyvūnams išgyventi radiacijos sąlygomis.
